balsas

bal̃sas sm. (4, 2) 1. gerklų ir kitų padargų išduodamas garsas: Jo labai laibas bal̃sas, moteriškas Rm. Aš jį iš bal̃so pažinau Sb. Ir bal̃sas užkibo bedainiuojant Grg. Jis juokias piktu balsù KI138. Žmogus ką junta savo širdy, tai ir balsu reiškia S.Dauk. Balso atsiliepimas (aidas) SD60. Nu, ir tavo balsãlis (bjaurus) Grg. Mano balsas kaip ežio (prastas) Grš. Karvės didelis bal̃sas – kad subliauna, net miškas skamba Kp. Skurdus balsas gegutėlės, visos siratėlės Grž. Su visokiais balsaĩs ir dainavimų garsais ragini mus pasidžiaugt (apie lakštingalą) K.Donel. Skambiais balseliais paukšteliai čiulba TŽI256. Kas tasai ponas, kurio balso aš turėčiau klausyti BB2Moz5,2. Bal̃sas skamba ausyse DP250. ^ Šuns bal̃sas neit į dangų B. Kad tėvų neklausysi, šunies bal̃so klausysi Brs. Iš balso pažinsi paukštį Jnš. Bal̃sas, iš burnos išejęs, nebesugrįžta VP8. Ir žuvis rėktų, kad balsą turėtų Lp. ║ S.Dauk kalbos garsas: Kiekvienas balsas turi savo raštelį (literą), nuo žmonių paženklintą A.Baran. 2. sugebėjimas dainuoti, giedoti; vokaliniai privalumai: Anie visi balsùs tura Klk. Tavo geras bal̃sas, galėsi dainuoti Dkš. Ji turi gerą bal̃są, visaip išrango Kp. Jos liekas bal̃sas, t. y. menkas, negali balsiai dainuoti J. Gražiai dainuoja – bal̃sas nents per širdį eina Jnšk. Balsas giesminykų drūtas, žemai neleidžiamas SD7. Kaip aš nečiulbėsiu, kaip aš nedainuosiu, gražus mano balselis Brsl. 3. gaida, nata, melodija: Vadžiokiva balsùs, t. y. notas rašykiva J. Koks balsas tos giesmės? B. Balso neatseku B. Itos giesmės bal̃sas tokis Ad. Aš jos (dainos) i bal̃są mokėjau Klvr. Tris dainas moku šituoj balsù Vs. Balsą užnešti (paduoti) N. Iš bal̃so eiti KII231. Nepūsk į mano balsą Šts. ║ Mž268 partija vokaliniame ansamblyje: Daina keturiais balsais rš. Tu šauk pirmu balsu, o mes pritarsiam Grg. Visi žmonės vienu balsu giedojo Ašb. Mano balsan dainuok J.Jabl. Giesmė dienoje Prikėlimo Pono ant dviejų balsų išguldyta MŽ268. 4. BB2Moz20,18 negyvo daikto išduodamas garsas: Skamba varpai garsiai, net balsas atsimuša į dangų Žem. Skundės, verkė, aimanavo jūros balsas rūstus, kai minėjo, apdainavo nelaimingus prūsus S.Nėr. Išgirdo, kad artėja kojų balsas Brt. Išgirsite balsą trūbų CII387. Pora balsų̃ padarė (dvi bombas numetė) Gs. 5. nuomonė, sprendimas: Tolimosios Šiaurės tautos prijungė savo balsą prie visų taikos šalininkų balsų (sov.) sp. Tu girdi savo socialistinės šalies balsą (sov.) A.Vencl. Liaudies balso žemėm neužpilsi (sov.) rš. Jo balsas jau kūnu tampa J.Jabl. | Visi balsañ rėkia (visi vienos nuomonės, visi be tvarkos kartu šaukia, rėkia) Ds. Visi vienan balsañ rėkia – nesusikalbėsi su jais Kp. ^ Kieno balsañ giedi, tam gera būsi Vrn. Viena bitė įkando, tan balsañ ir kitos Ds. ║ teisė pareikšti savo nuomonę: Susirinkime jam nedavė balso Pn. Prašau balso, noriu kalbėt Grg. ║ valia: Senio pati neturinti namuose jokio balso rš. Jai niekas balso neduoda gryčioj Rm. | Aš ten bal̃so mažai turiu (mažai ką tereiškiu) Švnč. 6. prk. kokia nors vidinė paskata: Klausykite proto balso rš. Sąžinės balsas jam sakė, kad kažkur jis pasielgė klaidingai rš. 7. Šts žinia, gandas: Iš jo buvo bal̃sas, kad tarnas pusė vagies Plv. Pasklido balsas, kad rado mergą Bs. 8. teisė rinkti asmenis į vadovaujančiuosius valstybinių ar visuomeninių įstaigų organus ar pareikšti savo pritarimą arba nepritarimą kokiam nors siūlomam sprendimui: Tu negalėsi rinkti, neturi bal̃so Kp. ║ tos teisės pareiškimas tam tikra forma: Valdybą renkant, kiekvienas narys turi po penkis balsùs Gs. 9. balsavimo lapelis: Po rinkimų balsùs skaito Jnšk. Balsas, ženklas, mestas dėl kieno apskyrimo I. 10. muzikos instrumento garso išduodamoji plokštelė: Kokia čia tavo armonika – visi balsai išgverę! Pbs. Dūda turi 1 metrą ilgio ir 300 balsų rš. Tų armonijų vienas bal̃sas yra nulūžęs, nebeatsiliepia Grg. Tų dumbrų jau visi balsaĩ yra pagedę Grg.

◊ bal̃so stỹgos gerklų raumenėliai, kurie sudaro garsą: Balso, balsinės stygos Vl.

bal̃są atidúoti (padúoti) pabalsuoti: Kiekvienas atvykęs skuba kuo greičiau atiduoti savo balsą sp. Jau aš padaviau savo bal̃są Kn.

kélti bal̃są; rš priešintis, protestuoti.

bal̃są nèšti eiti balsuoti: Kogi ten skubini? – Gi bal̃są nešu Rm.

pakélti bal̃są

1. rš pradėti griežtai kalbėti.

2. J.Bil pasipriešinti.

léisti per̃ balsùs spręsti balsuojant: Leiskim per balsus Kdn.

pìlnu balsù visai balsiai: Kalbėk pìlnu balsù KBI29.

nė (×anė) bal̃so KlvrŽ nė žymės, nė ženklo: Saulės nė balso nematyti Žem. Jo nėr nė balso Sch107. Siratelės nė bal̃so neregėti Šts. Nematyties anė bal̃so Lkv.

nesavù (nesàvo) balsù labai balsiai: Suriko nesavù balsù Gs. Girdu, vaikai cypa ne sàvo balsaĩs Kl.

po kūlė̃s bal̃so (balsù); kūlė̃s balsù Žem, J labai toli.

po kū̃lio bal̃so Šts labai toli.

su balsù balsiai: Su balsù neskaityk Šv.

víenu balsù

1. sutartinai: Ir visa minia žmonių atsiliepia vienu balsu I.

2. vienbalsiai: Visi vienu balsu jį išrinko pirmininku J.Jabl.

visù balsù visai balsiai, viešai: Apie tai, kas bloga, kas taisytina, privalome kalbėti visu balsu J.Avyž.